APIE DRĄSĄ SAU: iš kur ji kyla ir kaip ją lavinti?

​Šią savaitę Sąmoningų santykių studijoje su vilnietėmis gvildenome PASITIKĖJIMO SAVIMI ir iš to kylančios DRĄSOS VEIKTI SAVO PAČIOS LABUI temą. Tiek vidinės ugnies prikūrenom, kad manyje vis dar neapsakomai šilta, tad panorau besibaigiančios savaitės proga pasidalinti keletu minčių apie DRĄSĄ SAU: iš kur ji kyla ir kaip ją lavinti. 

PASITIKĖJIMAS SAVIMI teikia mums vidinį leidimą vaikščioti šia žeme aukštai pakelta galva, pernelyg nesilygiuojant į kitus, jaučiant savo autentišką vertę ir nuopelnus kaip ilgalaikį, pastovų, nepajudinamą dalyką. Dėl šios priežasties pasitikėjimo savimi nelabai veikia išorinis pripažinimas ar aplinkinių liaupsės, bent jau iki tol, kol pati moteris nepripažįsta savęs ir savo nepakartojamo indėlio į gyvenimą kaip svarbaus ir vertingo.

Savo straipsniuose dažnai užsiminu apie drąsą sau. Kalbu visai ne apie pasiekimus ar kitus išorinius žygdarbius, o drąsą jaustis, norėti, prašyti, kurti, būti ir apskritai gyventi. Drąsa sau kyla iš jausmo, kad pasaulis mus myli tokias, kokios esame, kad esame jam svarbios ir jis daro viską, kad mus palaikytų. Dėl šios priežasties mano šių metų seminarų moterims temos tendencingai krypsta RYŠIO SU VISATA STIPRINIMO linkme. Mat tol, kol visu vidumi nepajausime, kad PATS GYVENIMAS MYLI MUS IR TIKI MUMIS, tol nesijausime iki galo vertingos, stokosime pasitikėjimo, būsime linkusios atidėti savus troškimus į šalį ir slėptis nuo savo giluminių poreikių.

Ir dangstysimės už baimių, būsime jų valdomos. Pastebėjau, kad kaskart, kai į erdvę paleidžiu straipsnį apie pasitikėjimą savimi, sulaukiu moterų laiškų ir komentarų apie baimes. Vienos teigia, kad nepaisant to, kiek daug metų aktyviai užsiima saviugda, vis dar bijo iš esmės keisti gyvenimą. Arba, kad baimių yra tiek daug, kad nors ir uoliai grumiamės su jomis, jų nė truputėlio nemažėja.

Saviugdoje galioja vienas dėsnis – su baimėmis ar kitais trukdančiais mums būti laimingomis polinkiais jokiu būdu nereikia kovoti. Taip tik susipriešiname su savimi, atimame iš savęs ramybę, tampame nuožmios ir griežtos, o kaip pastebi moterų psichologė Alenka Rebula, pasitikėjimas savimi gali įsitaisyti tik šiltoje vidinės ramybės būsenoje. Kovodamos mes esame kovos būsenoje. Tuomet ką daryti - kaip gyventi taip, kaip norime, kaip mums atrodo gera ir teisinga, nepaisant baimingų ir grėsmingų minčių?

JEI TROKŠTAME SUMAŽINTI SAVO DIDŽIAUSIAS BAIMES, IEŠKOME TO, KĄ VERTA IKI ŠIRDIES PAKRAŠČIŲ PAMILTI. „Taip gimsta meilės kupina drąsa, kuri prieinama ir itin baugščioms moterims“ (Psich. A. Rebula). Kol mes visa savo didele ir mylinčia širdimi nesame atsidavusios tikslui, kurio siekiame, vizijai, kuri mus įkvepia, svajonei, kuri prašosi būti įgyvendinta, bet kokia kliūtis ar nesėkmė, pasitaikiusi savirealizacijos kelyje, mums atrodys grėsminga, neįveikiama, net skausminga. Dėl to mes spruksime kiek įmanydamos toliau susidūrusios su menkiausiu iššūkiu. Mat neturėsim jėgų nepasiduoti, kurias mums teikia tik meilė. 

Kai esame atsidavusios siekiamybei visa širdimi, kai tikslas padeda atskleisti mumyse pulsuojančią meilę, tuomet į visas kliūtis mes imame žvelgti kaip į galimybes pritaikyti savo sugebėjimus, kaip į pamokas, kurias mums būtina išmokti pasirinktame gyvenimo kelyje. 

Mums nepakanka stengtis mylėti – privalome rasti meilę, jau esančią mumyse, ir leisti jai atsiskleisti. Ieškokime savo viduje gyvų, pulsuojančių, vidinę ugnį įplieskiančių tikslų. Savų tikslų mes negalime nusižiūrėti nuo kitų, kad ir labai mums patinkančių žmonių ar pasaulyje pripažintų autoritetų. Kaip kadais konstatavo rašytojas Mark‘as Twain‘as „Tenka būti savimi, nes kiti jau užimti“.

Šiandien – vis dar tęsiasi pirmoji mėnulio jaunaties para , palankiausia diena mėnesyje peržvelgti savo gyvenimo horizontą. Jei dar nežinote, kur link norite pakreipti savo gyvenimo minutes, mėnesius ir metus, puikią praktiką rasite šiame straipsnyje.

Pabaigai būtina sutelkti dėmesį į esminį aspektą, kalbant apie baimes – BAIMIŲ MES NEĮVEIKSIME VIEN SAVĘS ĮTIKINĖJIMU, SAVITAIGA AR POZITYVIU MĄSTYMU. Reikia imtis veiksmų! MAT VIENAS DRĄSUS VEIKSMAS GIMDO KITUS DRĄSIUS VEIKSMUS. Drąsa sau nėra baimės nebuvimas. Drąsa sau yra pasitikėjimas savo vidine ugnele, siekiamybe, vizija nepaisant baimės kupinų minčių.

Trokštama tikrovė yra kuriama mažais žingsneliais. Tol, kol neišmoksime mėgautis mažais pasiekimais, tol ir didieji mūsų gyvenimo tikslai mums bus neįveikiami. Taigi – derlingiausia ir vienintelė žemė trokštamiems pasikeitimams yra mūsų eilinė kasdienybė, susidedanti iš valandų, minučių ir akimirkų. Skyrusios laiko tam, kad įgyvendintume mažučius, tačiau mūsų vidui be galo svarbius dalykus, mes nė nepajusime, kaip atsistosime už savo gyvenimo vairo drąsios ir užtikrintos, susitelkusios ir pasitikinčios, mat širdimi jausime krantą, kurį gimėme pasiekti šioje įstabioje žmogiškoje kelionėje.

Palaimintos kelionės!

Saviugdos trenerė
Raminta Lapinskaitė