 Įvairiuose Lietuvos miestuose su moterimis nuoširdžiai kalbamės apie tai, ką mums iš tiesų reiškia meilė sau ir kaip stipriai praturtėjame, kai su meile atsigręžiame į save. Stebiuosi, kaip ta pati meilės sau žinutė, kurią nešu, skirtinguose moterų ratuose suskamba vis kitomis natomis, tačiau visada apie gyvenimą, kuris mus duotas nugyventi ir mes pasirenkame, gyvensime jį taikoje su savo prigimtimi, ar nuolat kovodamos. Dauguma stipriau ar silpniau jaučiame šių į nieką nevedančių kovų nuovargį, mat jose nėra laimėtojų. Tik daugybė sužeistų, suluošintų ir sužalotų sielų, kurios ilgisi ramios ir mylinčios užuovėjos. Ją suteikti galime tik pačios sau ir, deja, niekas kitas. Meilė sau teikia galimybę vėl atgyti, nepaisant to, kaip stipriai nusikamavome.
0 Comments
 Šį semadienį, rugsėjo 23 d., anksti ryte, 4 val. 54 min. Lietuvos laiku stoja rudens lygiadienis - akimirka, kuomet dienos trukmė tampa lygi nakties trukmei. Nuo šios akimirkos tamsos mūsų kraštuose vis daugės. Įžengiame į gūdžių vakarų ir ilgų naktų laikotarpį metuose.
 Kiekvienam daigeliui reikia derlingos žemės, kurioje jis galėtų išaugti. Kiekvienam kūdikėliui reikia saugių įsčių, kuriose jis galėtų subręsti. Kiekvienai keistis siekiančiai sielai reikia palaikymo, kuriame ji galėtų sustiprėti. Jo visada galime kreiptis į visatą!
 Eilinį kartą įsitikinau, kad esu mėnulio vaikas. Šiandien vos vos judu, neturiu nei jėgų, nei paskatų reikštis išoriniame pasaulyje. Veiksmas vyksta dienoraščiuose ir mylimiausiose knygose. Daug rašau.
|