Dievo dovana žmonėms

„Eik!” – sako man širdis, - „Ieškok Jo veido“.
Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau.
Neslėpk nuo manęs savo veido! (Ps. 27)

Vakar su būreliu moterų apsijungėme bendroje maldoje už protėvius. Jausdamos moteriško buvimo kartu galią, leidomės laiku į praeitį. Nešėme meilės žinutę tiems žmonėms, kurie buvo iki mūsų ir kurių dėka, mes šiandien esame tokios, kokios esame. Ėjome šį vidinį kelią turėdamos tik maldą ir tikėjimą. Grįžome sustiprėjusios, šviesia valia prisilietusios prie giminės moterų ir vyrų likimų.

TAIP, kasdien mes privalome padaryti viską, ką galime geriausio, dėl gyvenimo, kurį išsirinkome kaip savą. Tačiau besistengdami ir uoliai besidarbuodami mes PRIVALOME palikti vietos Apvaizdai, Malonei, Stebuklui. Mūsų gyvenimas – mūsų pačių rankose, bet kartu mes visad esame Dievo rankose. Dažnai pamirštame tai. Gal net per dažnai...


Vienas iš būdų leisti Dievui apsireikšti yra malda. Malda yra Dievo dovana žmonėms. Priimkime Jo dovanas. Pasidžiaukime. Leiskime maldai perkeisti mūsų likimus. Ko neįstengiame padaryti mes, visada gali padaryti Dievas. Pasitikėkime Juo. Tikėkime, kad esame verti Jo meilės, Jo palankumo. Juk taip ir yra. Esame verti Jo meilės. Ir ne tik. Esame be galo, be išlygų Jo mylimi. Leiskime Jo meilei mus pasiekti. Tiesiog leiskime Jam dalyvauti mūsų ir mūsų šeimų gyvenimuose.


Melstis taip paprasta, taip gera... Genialūs dalykai kartais būna paprasti. O kai jie dar ir geri, tuomet belieka jais tik džiaugtis. Džiaugiuosi.
 
Su meile
Raminta
Pakeliui į Velykų šventę!
Photo by: Portreto anatomija