Grupinės moterų saviugdos paskirtis ir galimybės: kai vienas ratas plaka kaip viena širdis

GRUPINĖ SAVIUGDA skirta moterims, norinčioms sustiprinti save bendraminčių, keliančių tuos pačius lavėjimo tikslus, palaikymu. Mažai kas taip greit atkuria moters vidinę pusiausvyrą kaip priklausymo saviems jausmas. Šiuose moterų susitikimuose kiekviena dalyvė pajaučia, kad yra priimama tokia, kokia yra, tiek dėl savo panašumų į kitas moteris, tiek ir dėl savo unikalumo, nepakartojamumo, išskirtinumo. 

Būtent saviugdos grupėse itin sparčiai lavėja moters bendrystės pajautimas, gyja senos vienišumo žaizdos, pildosi  vidiniai savęs priėmimo ir palaikymo indai. Be viso to, naujausi neurobiologijos mokslo tyrimai rodo, kad tarpusavyje nuoširdžiai bendraujančioms moterims pakyla moteriškų hormonų lygis kraujyje, dėl to jos jaučiasi pakylėtos, prisipildžiusios, priartėjusios prie tikrosios savo prigimties.​
​
2018-03-29: Netveriu savame kailyje ir noriu pasidžiaugti!!!! Vakar užbaigėm dar vieną meditacijų ir saviugdos kursą. Dalyvių pasiekimai mane sujaudino ir užpildė dar didesniu pasitikėjimu tuo, ką daro Sąmoningų santykių studija. Po tęstinių kursų moterys prisipažino, kad vėl tiki pasaulio ir kitų žmonių gerumu, kad yra pasiruošusios atsiverti meilei ir naujoms galimybėms, kad vietoje to, ką per mokymus pavyko iš savęs paleisti, dabar atsirado erdvės naujiems šviežiems ir kur kas geresniems dalykams, kad kasdienę ramybę pasiekti vis lengviau, kad gyvenimas yra gražus ir jį verta nugyventi atvira širdimi!... AČIŪ už prisikėlimo stebuklus, kurie vyksta moterims apsijungus į nuoširdžią bendrystę! ​

Photo: Simona Žutautaitė

---

2018-09-30: Ši mano vasara išskirtinė, rekordiškai daug dienų prasisuko moterų ratuose pačiuose įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose. Gavau svarbią progą giliai pajausti buvimo kartu jėgą ir galimybes, kurias mums teikia nuoširdi bendrystė. Kaip niekad aiškiai suvokiu, kad moterų ratas – tai kur kas daugiau, nei laikas kartu su kitomis moterimis. Tai meilės, išgijimo ir įkvėpimo dovana kiekvienai dalyvei ir moteriškam pradui apskritai.

Moterų ratas, turi galią pripildyti supratimo, kad „širdis nurimsta ne kančias prisimindama – prisimindama meilę“ (C.P.Estes). Nuoširdžiame rate tampame vienos kitų atspindžiais, pažvelgiame ten, kur ilgą laiką nežiūrėjome, pamatome tai, ko ištisais metais nematėme. Kitų moterų atvirume begalybę kartų išvystame savojo „aš“ atvaizdą - juk ir aš klaikiai bijojau, buvau nesuprasta pačių artimiausių žmonių, jaučiausi menka ir neverta, beviltiškai ieškojau, klausiau ir niekaip neišgirdau atsakymo, klydau nesuskaičiuojamą galybę kartų, mylėjau ir nemylėjau, skyriausi ir likau viena, skausmas buvo mano vienintelis mokytojas, beprotiškai ilgėjausi šviesos, jau maniau, kad radau ją, ir štai, žiū, vėl pamečiau, ir vėl klūpau, ir vėl stojausi...

Moterų ratuose kaip niekur kitur pajaučiame, kiek daug dalykų kitos moters patirtyje toli gražu nesvetima ir mums. Čia paslaptys pačios išaiškėja, tarsi užsimano būti apnuogintos, mat šalia esanti moteris prabyla ir, pati to nežinodama, tampa mūsų skaudančios sielos veidrodžiu. Ji garsiai pasako, ką mes verčiau nutylėtume, ir palengvėja mums, palengvėja visam ratui. Pasidaro nebe taip gėda, imame jausti vis mažiau kaltės, palengva tirpsta vienišumas, baimės ... Rodos, tik vienos moters išpažintis, o gyja kolektyvinės mūsų visų žaizdos.

Štai kuri nors rato dalyvė pasidalija, kaip įveikė kokį sudėtingą etapą savo gyvenime, ir įkvėpimo gauna visas ratas. Kas vienai yra viso labo žodžiais išsakyta praeitis, kitai virsta postūmiu, keičiančiu gyvenimą. Moterų ratuose atspindėdamos vienos kitas, mes įsisąmoniname savo patirtį, pajaučiame, kad su mumis ne taip jau viskas ir blogai, susirenkame save tarsi iš naujo, tokiu būdu sustiprėjame ir atgimstame. Taip, ratas savo archetipine prasme yra mamos įsčių simbolis, dėl to pabuvusios moterų rate tarsi atgimstame, po jo į gyvenimą įsiliejame labiau jausdamos ir suprasdamos save.

GERA ŽINIA SKEPTIKĖMS!

Gaunu laišką nuo dalyvės po stovyklos: „... iki šiol aš truputį skeptiškai žiūrėjau į visokias ten moterų stovyklas ir paradus, ir taip moterų visur pilna... bet tas laikas buvo visiškai stebuklingas ir toks, kokio niekur kitur nebūna, o taip trūksta, visos savyje turime tą pradą, kuris amžinai badauja, ačiū už dvasinį peną moteriškumui.“ Dažnai išgirstu iš dalyvių, kad iki tol, kol patyrė moterų rato galią, jos buvo skeptiškos visokioms moterų bendrystėms...

Tačiau niekaip kitaip mes jos nepažinsim, tos moterų rato galios, kaip tik per patyrimą, pajautimą, tapimą jo dalimi ir peiėmimą to, kas gimsta jame. Aš beveik 4 metus raginu moteris jungtis draugėn, sukviečiau šimtus ratų, ir iki pat šiol man tai yra paslaptis, kuri atsiskleidžia kaskart iš naujo susėdus kartu. Tai dovana, kurią mes galime įteikti sau, įteikti kitoms moterims. Meilės, išgijimo ir įkvėpimo dovana. Moterų ratai turi galią mus auginti, stiprinti, pamaitinti mūsų alkanas sielas.

Mieloji, rašau tau. Ieškok rato, kuriam galėtumei priklausyti, atsiverti, pasitikėti ir stiprėti jame. Jei tokio nerandi, sukurk jį pati. Ant nosies ruduo, mums visoms norėsis sušilti prie dvasinės ugnies. Ieškok vietos, kur ji kūrenama, pakūrenk pati savo dėmesiu ir atvirumu. Širdies šiluma turi galią sklisti, plisti ir pasiekti atokiausias tavo ir kitų moterų gyvenimo kerteles, jas sušildyti, užpildyti, nuraminti. Ir atmink, „širdis nurimsta ne kančias prisimindama – prisimindama meilę“.

Photo: Simona Žutautaitė

---