PAKELIUI Į NAUJĄ MĖNULIO CIKLĄ, arba kokiems vidiniams darbams tinkama ši diena?

Šiandien astrologiškai labai įdomi diena, žyminti perėjimą iš senojo mėnulio ciklo į naująjį. Iki pat vėlaus vakaro, t.y. 22.43 val. mūsų laiku galite jausti vidinį išsivalymo, užbaigimo ir paleidimo poreikį. Mėnulis senas, paskutinioji delčios diena. Visata švelniai klausia mūsų – ką metas paleisti ir taip atlaisvinti vietos naujiems dalykams? 

​Šiandien klausiau Dalai Lamos paskaitos, skirtos VU bendruomenei, apie žmogiškąsias vertybes išsilavinime. Mano bičiulė astrologė Shanti sako, kad Dalai Lama savo vizitui pasirinko idealią dieną – dieną, kuomet dėmesys labiausiai krypsta į vidų, į dvasinius dalykus, energijos veikti išorėje, tikėtina, šiandien daugelis jaučiame mažai, tačiau viduje nuveikti galime labai daug.

Nors po paskaitos praėjo jau keletą valandų, mintyse vis dar skamba Jo Šventenybės žodžiai „LOVE. COMPASSION. FORGIVENESS.“

Meilė. Užuojauta. Atleidimas.

Ši diena kaip ir visos kitos tinkamiausia pradėti nuo savęs. Tik ji tinkama daryti ne išorinius, o vidinius darbus. Pamatykime save atviros ir mylinčios širdies šviesoje. Užjauskime save. Tikėtina, kad ne viskas mums klojasi idealiai, kad kažkur prasilenkiame su fortūna ir klumpame, kažko nepadarome tobulai pagal planą. Turėti mažų ar didelių planų yra puiku, tačiau nekaltinkim savęs, jei nepavyksta jų įgyvendinti iki galo arba taip, kaip įsivaizdavome. Nebauskim savęs. Padarėm geriausią, ką galėjom padaryti. Gyvenimas įgyvendino tiek mūsų planų, kiek ir pajėgė. Tiek su mumis, tiek su mūsų gyvenimu viskas yra gerai.

Meilė. Užuojauta. Atleidimas...

Šiandien yra puiki diena atsisveikinti su dalykais, kurių mums taip ir nepavyko padaryti, lūkesčiais, kurių taip ir nepavyko išpildyti, idealais, kurių nepasiekėme. Atsisveikinkime su santykiais, kurių nepavyko išlaikyti, žodžiais, kurių taip ir nepasakėme artimiems žmonėms, viskuo, ką galėjome padaryti bet taip ir nepadarėme... Atleiskime sau ir judėkime pirmyn.

Meilė. Užuojauta. Atleidimas...

Gal patys to nenorėdami nuvylėme ir  įskaudinome kitus žmones, o gal nuvylė ir įskaudino mus? Kaip tai žmogiška. Atleiskime sau. Atleiskime kitiems. Už tai, kad visi esame žmonės, kad klystame, kad visiems mums šioje žemiškoje kelionėje yra ko pasimokyti.

Tibeto dvasinis lyderis šiandien savo kalboje pabrėžė, kad modernioje švietimo sistemoje labai trūksta emocinio lavinimo. Esame būtybės, besimokančios visą gyvenimą, į emocinį savo pasaulį galime pradėti žvelgti sąmoningai jau šiandien pat. Paskutinės delčios valandos kvies tą padaryti. Ir aš kviečiu.

Meilė. Užuojauta. Atleidimas...
​
Skirkite laiko sau, susitelkite į savo vidų, atleiskite sau mintyse ar ant popieriaus lapo, už tai, kad ne visus savo ar kitų standartus atitinkate... Atkleiskite už tai, kad norite būti sveikas, o kūnas maištingai nusilpęs, arba už tai, kad norite gražių santykių su vyru, o vis pykstatės, arba už tai, kad norite būti tobula mama, bet daug kur elgiatės toli gražu neidealiai... Gal pykstate ant savęs už tai, kad vienaip ar kitaip jaučiatės, kad ne viską spėjate, ne su viskuo susidorojate? Atleiskite sau.

Atleisti sau yra taip pat svarbu, kaip ir atleisti kitiems. Atminkite, pasaulį keisti mes pradedame nuo savęs. Susitaikę su savimi, mes galime susitaikyti su kitais. Juk neklysta tas, kas nieko nedaro. Atleisdami sau, mes susitaikome su esama padėtimi ir  suteikiame sau leidimą pradėti viską iš naujo. 

Pati visata mums šiandien padės išvalyti iš sielos viską, kas mus gniuždo ir laiko pririštus prie praeityje įvykusių situacijų. Bet be mūsų valios ji negali to padaryti. Mes sąmoningai turime pasirinkti meilę, užuojautą ir atleidimą, o visata padės išgydyti net ir giliausias mūsų širdies žaizdas. 

Visatos meilė. Visatos užuojauta. Visatos atleidimas. 
​

Gyvenimas mus myli besąlygiškai ir mes tikrai galime atsinaujinti pradėdami viską nuo pradžių. Šis vakaras yra tam tinkamas. Naujai pradžiai. Prasideda naujas mėnulio ciklas, brėžiamas naujas augimo ratas. 22.43 val. mūsų laiku stoja mėnulio jaunatis – dar vienas naujas skyrius gyvenimo knygoje. Paprašykime visatos palaikymo. Kame norime augti? Ką tęsti? Kurlink judėti nepaisant to, kiek kartų teko klupti?

Paprašykime, kad visata padėtų mums mokytis. Šiaip ar taip, ji tai ir daro, tačiau mes to nesuvokiam, nejaučiam jos globos ir besąlyginio palaikymo. Šis vakaras gali tapti puikia proga prisiminti, kokie mylimi visatos esame, visi jai svarbūs, su visom klaidom ir netobulumais. Visata mums leidžia būti žmonėmis, tad ir mes leiskime sau būti  savimi – žmogiškais, pažeidžiamais, augančiais, besimokančiais...

Būkime kupinomis širdimis svajonių it vaikai! Šįvakar tinkamas metas pasakyti mamai visatai, kad tam tikri dalykai mūsų gyvenime yra mums be galo svarbūs ir mes juos renkamės. Šiaip ar taip, viskas ir prasideda nuo mūsų svajonių, su pasitikėjimu pašnabždėtų į visatos ausį. Leiskime visatai mus mylėti ir ji mylės mus taip stipriai, kaip nesapnavome net pačiame gražiausiame sapne. Leiskime sau būti mylimi. Leiskime visatos meilei mus pasiekti. Aukime išvien su visatos palaikymu ir aukime su begaline jos meile. 

Pakeliui į naują mėnulio ciklą
Saviugdos trenerė
​Raminta Lapinskaitė